Vakar, birželio 21 d., Seime vyko Europos socialinės chartijos priėmimo Europos Taryboje 50-čio ir 10-ties metų įgyvendinimo Lietuvoje minėjimas. Renginyje aptarta Europos socialinės chartijos priėmimo Europos Taryboje svarba, prisiminta Chartijos atėjimo į Lietuvą istorija bei apžvelgtas jos 10-ties metų įgyvendinimo Lietuvoje kelias.

Sveikinimo kalbas šios svarbios sukakties proga sakė renginį vedęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Europos socialinių teisių komiteto atstovė Csilla Kollonay Lehoczky, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka.

Vėliau vykusiame Europos socialinės chartijos įgyvendinimo Lietuvoje aptarime pranešimus skaitė labiausiai prisidėjusieji prie Chartijos atėjimo į Lietuvą ir jos įgyvendinimo. Vyriausybės atstovė Europos žmogaus teisių teisme Elvyra Baltutytė pasidalino mintimis, kaip vyko pasirengimas pataisytos Europos socialinės chartijos pasirašymui, Povilas Vytautas Žiūkas pasidalino įspūdžiais apie pirmuosius žingsnius įgyvendinant Chartiją šalyje. Europos socialinės chartijos vyriausybinio komiteto narė Kristina Vyšniauskaitė – Radinskienė aptarė Chartijos įgyvendinimo aktualijas, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinių reikalų departamento direktorė Rita Skrebiškienė pristatė Naująją Europos Tarybos socialinės sanglaudos strategiją.

Europos socialinė chartija buvo priimta Europos Taryboje 1961 m. Chartija saugo pagrindines socialines ir ekonomines žmogaus teises bei tam tikrais aspektais papildo Europos žmogaus teisių konvenciją, garantuojančią civilinių ir politinių teisių apsaugą.

Tiek Europos Tarybai, kaip tarptautinei organizacijai, tiek jos valstybėms narėms Europos socialinės chartijos priėmimas buvo didžiulis pasiekimas. Chartijos priėmimas parodė, kad valstybės pripažino, jog žmogui nemažiau svarbu, kad būtų užtikrinamos ne tik jo civilinės, politinės teisės, kaip teisės į gyvybę, garbę ar saviraiškos laisvę, bet ir socialinių, ekonominių teisių, tokių kaip teisės į darbą, išsilavinimą, socialinę apsaugą, medicinos pagalbą, užtikrinimas, nes pastarosios yra arčiausiai žmogaus, naudojamos kasdien ir be jų būtų sunkus ar netgi neįmanomas kitų žmogaus teisių užtikrinimas.

1996 m. Europos socialinė chartija buvo pataisyta – dėl to 1996 m. Chartija vadinama „pataisytąja“ –praplečiant kai kurias socialines ir ekonomines teises bei papildant naujomis. Pavyzdžiui, pataisytoje Chartijoje įtvirtintos naujos teisės, susijusios su darbuotojų teisių apsauga nutraukiant darbo sutartis darbdavio iniciatyva, su teise į nuostolių atlyginimą darbdaviui bankrutavus, darbuotojų, turinčių šeimas, teisių apsauga. Taip pat teisės, susijusios su darbuotojų teise į orumą darbe, jų teise gauti informaciją ir konsultacijas visuotinio darbo vietų mažinimo procedūrų metu, teise į būstą, į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties bei kt. Europos Taryba išsikėlė sau tikslą, kad pataisytoji Chartija turėtų palaipsniui pakeisti senąją.

1997 m. Lietuva pasirašė, o 2001 m. ratifikavo pataisytąją Europos socialinę chartiją ir yra tarp dvylikos šalių, prisiėmusių daugiausiai įsipareigojimų pagal ją. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra labiausiai atsakinga už Chartijos įgyvendinimą Lietuvoje, tačiau daugiau ar mažiau prie įgyvendinimo prisideda beveik visos ministerijos bei dar apie 30 kitų institucijų ir organizacijų.

Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 266 8122.