2010 m. birželio 4 d. Seimas pritarė nedarbo mažinimo siūlymų paketui, kuriuo suteikiama daugiau galimybių pradedantiems darbinę veiklą žmonėms, smulkiajam verslui, sudaromos sąlygos plėsti viešųjų darbų finansavimą ir kt. Už Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas balsavo 87 Seimo nariai, prieš 1, susilaikė 1. Šie pasiūlymai buvo parengti socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko vadovaujamoje darbo grupėje, vienoje iš trijų premjero Andriaus Kubiliaus įkurto „Darbo forumo“ grupių nedarbui mažinti. Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas pasirašius LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei, jos įsigaliojo nuo liepos 1 d. Skatinamas smulkusis verslas Užimtumo rėmimo įstatyme įtvirtinta, kad bedarbiams, norintiems užsiimti individualia veikla pagal verslo liudijimą, bus mokama subsidija verslo liudijimo įsigijimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų išlaidoms padengti. Už kiekvieną veiklos pagal verslo liudijimą mėnesį bus mokama 0,25 minimalaus mėnesinės algos dydžio subsidija (dabar tai sudaro 200 Lt). Verslo liudijimas turės būti išduotas ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, o tęstis iki 12 mėnesių. Pakartotinai subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą galės būti skiriama ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės subsidijos skyrimo dienos. Tikimasi, kad tai paskatins bedarbius, pradedančius individualią veiklą, savarankiškai spręsti nedarbo problemas, skatins ilgalaikių bedarbių užimtumą, sumažins šešėlinį verslą. Daugiau galimybių pradedantiems darbinę veiklą Užimtumo rėmimo pataisomis į papildomai remiamų asmenų sąrašą įtrauktas jaunimas iki 29 metų. Tokiu būdu įdarbinus bedarbius iki 29 m. subsidijuojant, jiems bus mokama darbo užmokesčio kompensacija iki 6 mėn., o asmenims, pirmą kartą pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją, dalyvaujantiems darbo įgūdžių įgijimo priemonėje – iki 12 mėn.. Anksčiau pagal Užimtumo rėmimo įstatymo jaunimas iki 29 metų nebuvo priskiriamas prie darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų, todėl neturėjo teisės į įdarbinimą subsidijuojant, jei nepriklausė kitoms darbo rinkoje remiamoms asmenų grupėms. Pagalba neveikiančių individualių įmonių savininkams Iki šiol įstatymuose buvo apibrėžta, kad bedarbiu gali įsiregistruoti darbo neturintys asmenys, tarp jų ir tie, kurie nedirba savarankiškai. Praktikoje kilo problemų dėl individualių įmonių savininkų, kurių vardu įregistruotai individualiai įmonei Juridinių asmenų registre yra suteiktas likviduojamos įmonės statusas. Jos savininkai dažnai neturi lėšų mokesčiams susimokėti ir negali išregistruoti įmonės, o tuo pačiu – registruotis bedarbiais. Todėl bedarbiais galės būti laikomi ir minėtų įmonių savininkai. Tai suteikia jiems teisę registruotis darbo biržoje bedarbiais, dalyvauti aktyviose darbo rinkos priemonėse, būti draudžiamais valstybės sveikatos draudimu ir gauti kitas priklausančias socialines garantijas. Plečiamos galimybės viešiesiems darbams Užimtumo rėmimo įstatyme patikslintos viešųjų darbų organizavimo sąlygos. Siekiant suteikti prioritetą darbo vietoms išsaugoti ekonominius sunkumus patiriančių įmonių darbuotojams, kitaip apibrėžta viena iš tikslinių asmenų, galinčių dalyvauti viešuosiuose darbuose, grupių. Viešuosiuose darbuose galės dalyvauti darbuotojai, dirbantys ne visą darbo laiką, bet tik įmonėse, patiriančiose ekonominius sunkumus. Taip pat įstatymo projekte nustatyta, kad viešieji darbai gali būti finansuojami iš Europos struktūrinių fondų, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų. Tai sudarys sąlygas didesniam bedarbių skaičiui dalyvauti viešuosiuose darbuose. Įspėtiems apie atleidimą – greitesnė pagalba Remiantis įstatymo pataisomis, nuo šiol teritorinė darbo birža darbuotojų įspėjimo apie atleidimą iš darbo atveju iš anksto galės pasiūlyti remiamojo įdarbinimo priemones. Taip žmogus darbinę praktiką galės tęsti kitoje įmonėje, gerokai sutrumpinęs buvimo bedarbiu laikotarpį ar išvis to išvengęs, dalyvauti darbo įgūdžių rėmime. Pratęstas darbo įgūdžių rėmimas Tyrimų duomenimis, kai darbdaviams, organizuojantiems darbo įgūdžių įgijimą ir įdarbinantiems darbo biržos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, įsidarbina apie 60 procentų priemonėje dalyvavusių bedarbių. Tačiau daliai bedarbių neužtenka 3 mėnesių įgyti būtinus profesinius įgūdžius, reikalingus įsitvirtinti darbo vietoje. Nuo šiol maksimali priemonės trukmė bus 5 mėnesiai, o pirmą kartą pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją – 12 mėnesių. Lengvata pirmą kartą įsidarbinantiems Nuo rugpjūčio 1-osios pagal darbo sutartis pirmą kartą įsidarbinantys bet kokio amžiaus šalies gyventojai vienus metus galės nemokėti „Sodros“ įmokų pensijai. Paskaičiuota, jog darbdaviams įmokos „Sodrai“ sumažės nuo 31 proc. iki 7,7 proc. darbuotojo atlyginimo. Ši lengvata bus taikoma laikinai – iki 2012-ųjų liepos pabaigos. Be to, pasinaudoti tokia lengvata galės tik tie asmenys, kurių darbo užmokestis neviršys trijų minimalių mėnesio atlyginimų – tai yra 2,4 tūkst. litų. Pabrėžtina, jog darbdaviai ir toliau privalės mokėti ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas. | 
