Neįgaliųjų socialinė integracija
Apie Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą
Neįgaliųjų teisių konvencija
Statistika
Socialinės paslaugos neįgaliesiems
Lengvatos neįgaliesiems
Ženklas „Neįgalusis“
Įstaigos, įgyvendinančios žmonių su negalia socialinę integraciją
Neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą sudaro medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimas, specialiųjų poreikių tenkinimas specialiosios pagalbos priemonėmis, neįgaliųjų užimtumo rėmimas, socialinės paramos teikimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo pensijų ir išmokų skyrimas ir mokėjimas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo išmokų skyrimas ir mokėjimas, ugdymo paslaugų teikimas, lygių galimybių dalyvauti kultūros, sporto ir kitose visuomenės gyvenimo srityse užtikrinimas.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie SADM
Ginčų komisija prie SADM
Profesinės reabilitacijos sistema
Specialiųjų poreikių lygio nustatymas ir specialiųjų poreikių tenkinimas
Neįgaliųjų socialinės integracijos sistema finansuojama iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Užimtumo fondo, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų teisėtai įgytų lėšų. Teisės aktai
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie SADM
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 –uoju straipsniu nuo 2005 m. liepos 1 d. vietoje reorganizuotos Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pradėjo veikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba). Tarnyba yra viešojo administravimo įstaiga, nustatanti neįgalumo lygį asmenims iki 18 metų ir darbingumo lygį asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus. Tarnybos uždaviniai yra: -
dalyvauti įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką; -
organizuoti neįgalumo lygio asmenims iki 18 metų amžiaus, darbingumo lygio asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, bendro pirminio specialiųjų poreikių nustatymą; -
teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl teisės aktų, susijusių su neįgalumo lygio ir darbingumo lygio bei profesinės reabilitacijos poreikio nustatymu, tobulinimo. Tarnyba priima sprendimus dėl: -
neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; -
darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; -
profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip 18 metų; -
neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų; -
bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo. Vadovaujantis įstatymo nuostatomis, darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Asmens darbingumas vertinamas procentais, o jo lygis nustatomas 5 punktų intervalu, t.y.: -
jei asmeniui nustatoma 0-25 procentų darbingumo, jis laikomas nedarbingu; -
jei asmeniui nustatoma 30-55 procentų darbingumo, jis laikomas iš dalies darbingu; -
jei asmeniui nustatoma 60-100 procentų darbingumo, jis laikomas darbingu. Kai asmuo kreipiasi į tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo, pirmiausia, vadovaujantis tam tikrais kriterijais, įvertinama, ar asmeniui tikslinga dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje. Vertinant asmens darbingumo ar neįgalumo lygį yra vertinami ir asmens specialieji poreikiai, t.y. specialusis nuolatinės slaugos, specialusis nuolatinės pagalbos (priežiūros), specialusis transporto išlaidos kompensacijos ir specialusis lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų kompensacijos poreikis. Nustačius minėtus specialiuosius poreikius asmeniui skiriamos teisės aktų nustatyto dydžio kompensacijos. Ginčų komisija prie SADM Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23–ju straipsniu ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. A1-50 patvirtintais Ginčų komisijos nuostatais, 2005 metų liepos 1 d. įsteigta ir Gedimino pr.60, Vilniuje veikia privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija - Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija). Komisija yra viešasis juridinis asmuo, kurį steigia, Komisijos narių skaičių nustato, jos nuostatus bei ginčų nagrinėjimo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos uždaviniai: -
nagrinėti ir spręsti ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos; -
kaupti, sisteminti ir apibendrinti neįgaliųjų prašymuose keliamas problemas ir teikiant siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, prisidėti prie neįgaliųjų socialinės integracijos politikos tobulinimo; -
rengti ataskaitos apie Komisijos veiklą. Komisija, nagrinėdama ginčus tarp pareiškėjo ir Tarnybos, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymais, reglamentuojančiais darbingumo lygio, neįgalumo lygio bei bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymą, Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašu, kitais teisės aktais. Komisija priima vieną iš šių sprendimų: Komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Profesinės reabilitacijos sistema Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme reglamentuojama svarbi neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos grandis - profesinė reabilitacija. Įstatyme profesinė reabilitacija apibrėžiama kaip asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis. Skiriamos šios profesinės reabilitacijos paslaugos: profesinis orientavimas, konsultavimas, profesinių gebėjimų įvertinimas, atkūrimas arba naujų išugdymas, perkvalifikavimas. Profesinės reabilitacijos tikslas - ugdyti ar atkurti neįgaliųjų darbingumą ir didinti įsidarbinimo galimybes. Jo siekiama keliais etapais. Pirmiausia nustatomas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, kuri atlieka šią funkciją, įvertina kiekvieno asmens, besikreipiančio į tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo, medicininius, funkcinius, profesinius bei kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens profesinės reabilitacijos bei įsidarbinimo galimybėms. Su šios institucijos išvada, patvirtinančia profesinės reabilitacijos poreikį, asmuo turi kreiptis į teritorinę darbo biržą pagal gyvenamąją vietą. Ši įstaiga, dalyvaujant asmeniui bei konsultuodamasi su profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančia įstaiga, sudaro asmens individualų profesinės reabilitacijos planą. Jį sudarydama teritorinė darbo birža, esant reikalui, bendradarbiauja su esamu ar būsimu asmens darbdaviu, profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančiomis įstaigomis bei savivaldybės institucijomis ir įstaigomis. Individualų profesinės reabilitacijos planą sudariusi teritorinė darbo birža išduoda siuntimą į profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą. Čia, vadovaujantis individualiu profesinės reabilitacijos planu, sudaroma asmens individuali profesinės reabilitacijos programa ir jam teikiamos numatytos paslaugos. Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai, asmuo sugrįžta į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kur jam nustatomas galutinis darbingumo lygis. Specialiųjų poreikių lygio nustatymas ir specialiųjų poreikių tenkinimas Nuo 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, pensinio amžiaus neįgaliems asmenims darbingumo lygis nėra nustatomas, jiems yra nustatomas specialiųjų poreikių lygis ir tenkinami jų specialieji poreikiai. Savivaldybėms yra pavesta nustatyti šiems asmenims specialiųjų poreikių lygį ir išduoti jiems neįgaliojo pažymėjimus. Specialiųjų poreikių lygis šiems asmenims nustatomas vadovaujantis kitų tarnybų (pvz.: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos - pagal patvirtintus ligų ar būklių kriterijus, gali būti nustatomas specialusis nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) specialaus lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos, ir (ar) transporto išlaidų kompensacijos (toliau vadinama – specialieji poreikiai)) pagal kompetenciją pateikta informacija ir nustatytus specialiuosius poreikius bei pokalbiu su asmeniu. Asmeniui nustatytas specialiųjų poreikių lygis (nedidelių, vidutinių, didelių), suteikia teisę naudotis teisės aktais nustatytomis lengvatomis. - Asmuo dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir atitinkamos pažymos gavimo, pirmiausia turi kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigos šeimos gydytoją, kuris įvertinęs asmens sveikatos būklę, nustatys, ar liga arba būklė atitinka patvirtintus kriterijus minėtiems specialiesiems poreikiams nustatyti, užpildys ir įteiks asmeniui siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo priims ir atitinkamas pažymas išrašys Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Gautas pažymas asmuo turėtų pristatyti Socialinės paramos skyriui, kuris įvertinęs nustatytus specialiuosius poreikius, priims sprendimą dėl asmens specialiųjų poreikio lygio nustatymo bei neįgaliojo pažymėjimo išdavimo.
|
