Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) surengtoje apskrito stalo diskusijoje apie III pensijų kaupimo pakopos sistemos perspektyvas Lietuvoje, susirinkę ekspertai ne tik dalijosi patirtimi apie esamą situaciją rinkoje, aptarė Europos Sąjungos rekomendacijas, bet ir ieškojo sprendimų, ką reikėtų daryti, kad žmonės drąsiau kauptų pensijas šiuose fonduose.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas, kalbėdamas apie Europos Sąjungos rekomendacijas, kaip tobulinti valstybių pensijų sistemas akcentavo, jog be jokios abejonės, vienas iš pagrindinių siūlymų yra siekti kuo ilgiau išlaikyti žmones darbo rinkoje, nes tai padėtų jiems sukaupti didesnes pensijas tiek II, tiek III pakopos fonduose. Jo teigimu, tokiu keliu eina ir Lietuva, pas mus kaip ir kitose šalyse yra nemažai įgyvendinta „Baltojoje knygoje“ minimų siūlymų.

„Šiuo metu vykdomoje pensijų sistemos reformoje labai svarbus ir kiekvieno žmogaus vaidmuo. Kad pensijos kaupimas būtų orus, būtinas privatus kaupimas. Todėl norime paskatinti žmones dalyvauti profesinių pensijų fonduose ir trečiosios pensijų pakopos fonduose. Žinoma, visų pirma reikia šviesti visuomenę ir aiškinti tokio privataus kaupino esmę bei privalumus. Manau, kad dar daug turime dirbti, siekdami gerinti žmonių informuotumą apie pensines teises“, - tvirtino viceministras A. Bitinas.

Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos bankų asociacijos atstovas, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas, „DNB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Šarūnas Ruzgys plačiau papasakojo apie pensijų kaupimo III pakopoje galimybes ir perspektyvas.

„Mano manymu, privatus kaupimas III pensijų pakopoje šiuo metu nėra labai populiarus ne tiek dėl objektyvių priežasčių, tiek dėl psichologinių aspektų. Žmonės nėra linkę papildomai taupyti ateičiai, nes savo tikslus suvokia tik maždaug 10-15 metų į priekį: jaunesniems svarbu „atsistoti ant kojų“, pasiskolinti gyvenamajam būstui, naujesniam automobiliui ir nepamiršti atostogų ar kitų vartotojiškų įpročių. Vidutinio amžiaus asmenims jau rūpi vaikai, taip pat savo bei jų gerovės gerinimas. Žinoma to negalima nuneigti, tačiau svarbu, kad gyvename ne vien šia diena. Tik 45–55 metų žmonės, supratę, kad iki pensijos liko nedaug, pradeda ja domėtis, tačiau lieka pernelyg mažai laiko sukaupti pakankamą sumą arba įmokos tokiu laikotarpiu jau turėtų būti gerokai didesnės. Taip pat pastebime, kad daugelis savo pinigus valdo principu „nuo algos iki algos“. Labiau šviečiant visuomenę apie privataus kaupimo būtinybę ir privalumus, paaiškinant, kokia gali būti reali situacija to nedarant, netrukus galėtume matyti ir visai kitokias tendencijas“, - kalbėjo Š. Ruzgys.

Kalbėdami apie tai, ką reikėtų daryti, kad žmonės aktyviau kauptų pensijų III pakopos fonduose, kaip vieną svarbiausių dalykų ekspertai įvardijo būtinybę didinti žmonių finansinį raštingumą, kadangi jis šiuo metu yra gana žemas, taip pat būtinas aktyvesnis darbdavių vaidmuo ir įsitraukimas, pavyzdžiui, į profesinius pensijų fondus (mokesčių paskatos šiuo metu yra), kas padėtų jų darbuotojams kaupti pensiją, o tai paskatintų ir tikrų profesinių fondų atsiradimą mūsų šalyje.

Kitas svarbus veiksnys, ko reikėtų imtis, siekiant skatinti žmones aktyviau naudotis III pakopos fondų teikiamomis galimybėmis, yra tai, kad būtų svarbu suvienodinti priežiūrą investiciniam gyvybės draudimui ir tikriesiems III pakopos pensijų fondams.

Pranešimus taip pat skaitė „Swedbank Life Insurance“ Lietuvos filialo komercijos direktorius Ernestas Skeberis, kuris pristatė pranešimą tema „Žmonių nusiteikimas kaupti III pakopos fonduose ir siūlomi sprendimai“, bei Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyriausieji specialistai: Dalia Juškevičienė ir Andrius Škarnulis, kurie pristatė pranešimą tema „Gyvenimo ciklo investavimo strategija“. Šioje diskusijoje dalyvavo pensijų fondų, draudimo bendrovių atstovai, socialinio draudimo ekspertai. 

Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 266 4258, 266 8191.