Užimtumas ir nedarbas
ES dokumentai
Darbo rinkos lankstumas ir užimtumo saugumas (flexicurity)
Užimtumo rėmimo politika ir institucijos
Vietinės užimtumo iniciatyvos
Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. birželio 1 d. priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą, kuriuo siekiama remti žmonių užimtumą, ypač tų, kuriems sudėtinga prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių. Tai neįgalieji, ilgalaikiai bedarbiai, priešpensinio amžiaus žmonės, asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, vieniši tėvai, auginantys mažamečius vaikus. Vienas pagrindinių socialinių įmonių steigimo tikslas - remti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją bei mažinti jų socialinę atskirtį. Įstatyme įtvirtinta socialinės įmonės samprata ir nustatytos socialinės įmonės statuso įgijimo sąlygos, tikslinės asmenų grupės, kurias įdarbinusios įmonės įgyja teisę į valstybės pagalbą. Šiame įstatyme taip pat nustatomos socialinių įmonių teisės ir pareigos, darbo santykių socialinėse įmonėse ypatumai, reglamentuojama valstybės parama socialinėms įmonėms, šių įmonių kontrolė. Įgyvendindama Socialinių įmonių įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. liepos 7 d. nutarimu įgaliojo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją parengti ir patvirtinti Socialinių įmonių įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Pagal Socialinių įmonių įstatymą, socialinė įmonė tai Socialinių įmonių įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka socialinės įmonės statusą įgijęs bet kokios teisinės formos juridinis asmuo, tenkinantis šias sąlygas: Neįgaliųjų socialinė įmonė turi socialinės įmonės požymius, tačiau joje neįgalieji, turintys I ar II invalidumo grupę, ar neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis, arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, turi sudaryti ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, kiti neįgalieji – ne mažiau kaip 10 procentų. Neįgaliųjų socialinės įmonės gali turėti daugiau papildomų kaštų, susidarančių dėl to, kad šiose įmonėse dirba neįgalieji. Todėl šioms įmonėms numatyta daugiau valstybės pagalbos rūšių. Socialinėse įmonėse aukščiau nurodytą dalį metinio vidutinio visų įmonėje dirbančių darbuotojų skaičiaus turi sudaryti asmenys iš šių tikslinių grupių: neįgalieji, turintys I, II ar III invalidumo grupę arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ilgalaikiai bedarbiai, asmenys, kuriems iki senatvės pensijos likę ne daugiau 5 metai, motina arba tėvas, viena (-as) faktiškai prižiūrintis vaiką iki 8 metų bei grįžę iš laisvės atėmimo vietų (išbuvę ne trumpiau 6 mėn.). Visiems bent vienai tikslinei grupei priklausantiems asmenims, išskyrus neįgaliuosius, prieš įsidarbinant socialinėse įmonėse tam tikrą laiko tarpą privaloma registracija darbo biržoje. Teritorinės darbo biržos Socialinių įmonių įstatymu yra įpareigotos parengti informaciją socialinės įmonės statuso siekiantiems ar jį turintiems juridiniams asmenims apie darbo biržoje įregistruotus tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, jeigu tokios informacijos pageidaujama. Neįgalieji socialinėse įmonėse gali įsidarbinti savarankiškai. Tikslinėms grupėms priklausančių asmenų (išskyrus neįgaliuosius) įdarbinimo rėmimas socialinėse įmonėse tęsiasi vienerius metus. Savivaldybės ir teritorinės darbo biržos turi teisę teikti rekomendacijas socialinei įmonei dėl konkrečių asmenų, priklausančių tikslinėms grupėms, įdarbinimo. Socialinės įmonės statusas suteikiamas bet kokios teisinės formos juridiniams asmenims vadovaujantis Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašu. Socialinės įmonės statuso siekiantis juridinis asmuo privalo nurodyti, kad jis: 1) yra įregistruotas juridinių asmenų registre;
2) įsipareigoja vykdyti veiklą, susijusią su tikslinėms grupėms priklausančių asmenų įdarbinimu bei lavinti jų darbinius ir socialinius įgūdžius, vykdyti jų socialinę integraciją; Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas Tikslinėms grupėms priklausančių asmenų socialinių įgūdžių lavinimo bei socialinės integracijos priemonių plano struktūros aprašą ir šio plano vertinimo kriterijų sąrašas;
3) vykdo ir numato vykdyti ūkinę veiklą, kuri užtikrins jam finansinį stabilumą. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta Socialinių įmonių veiklos (verslo) plano struktūra ir šio plano vertinimo kriterijų sąrašas;
4) neturi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondams, valstybės ir savivaldybių biudžetams;
5) turi pastatus, žemę ar kitą turtą, reikalingą darbo vietų steigimui ar pritaikymui. Darbo santykių ir darbo apmokėjimo ypatumai. Šalių susitarimu su darbuotoju, priklausančiu tikslinei grupei, gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis, bet ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Sudarant darbo sutartis su šiais darbuotojais negali būti sulygstamas išbandymas. Tokia nuostata siekiama kuo ilgesniam laikotarpiui išlaikyti tokį riboto darbingumo asmenį, kad jis įgytų būtiniausių darbinių įgūdžių. Atsižvelgiant į tikslinėms grupėms priklausančių asmenų ribotą darbingumą ir nepakankamus darbo įgūdžius, tokiems darbuotojams jų pageidavimu gali būti nustatyta skirtinga kasdienio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga, ne visas darbo laikas Darbo kodekso nustatyta tvarka. Tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems asmenims gali būti nustatytos mažesnės darbo normos, negu jos paprastai nustatytos analogiškiems darbams, tačiau šių asmenų darbo užmokestis negali būti sumažintas. Tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalyvavimo jų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimo priemonėse laikas įskaitomas į jų darbo laiką ir už jį mokamas ne mažesnis kaip jų vidutinis darbo užmokestis. Valstybės pagalbos rūšys. Socialinei įmonei gali būti skiriama šių rūšių valstybės pagalba: 1) darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija;
2) subsidija darbo vietoms įsteigti, neįgalių darbuotojų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti;
3) subsidija tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti. Be šių išvardintų valstybės pagalbos rūšių, neįgaliųjų socialinei įmonei gali būti skiriama papildoma šių rūšių valstybės pagalba: 1) subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti;
2) subsidija papildomoms administracinėms ir transporto išlaidoms kompensuoti;
3) subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms kompensuoti. Darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija yra skirta kompensuoti socialinei įmonei papildomas išlaidas, susijusias su tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų darbinių įgūdžių stoka, jų mažesniu darbo našumu ar ribotu darbingumu. Ši kompensacija socialinei įmonei mokama neterminuotai už kiekvieną neįgalų asmenį, o už kiekvieną kitą tikslinei grupei priklausantį asmenį – vienerius metus. Kompensacija apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei grupei priklausančiam darbuotojui tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio, tačiau neviršijant dviejų tą mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. Už kiekvieną I ar II invalidumo grupę arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, skiriama kompensacija sudaro 60 procentų aukščiau nurodytos sumos. Už kiekvieną III invalidumo grupę turintį neįgalų darbuotoją ir už kiekvieną kitą tikslinei grupei priklausantį darbuotoją skiriama kompensacija sudaro 50 procentų aukščiau nurodytos sumos. Siekiant paskatinti darbdavius steigti darbo vietas ir į jas įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, socialinėms įmonėms gali būti skirtos subsidijos darbo vietoms steigti. Tokia darbo vieta, kurios įrengimui skiriama valstybės pagalba, turi būti išlaikyta ne trumpiau kaip 3 metus. Skiriant subsidiją dengiama iki 70 proc. visų darbo vietai steigti reikalingų išlaidų ir iki 90 proc. išlaidų, reikalingų neįgalaus darbuotojo darbo vietai įsteigti ar pritaikyti. Subsidijos dydis vienai darbo vietai negali viršyti 40 minimalių mėnesinių algų dydžio. Subsidijuojama išlaidų dalies dydis nustatomas ne kiekvienam pareiškėjui individualiai, bet nustatomi bendri visiems metiniai dydžiai, kuriuos tvirtina Lietuvos darbo birža, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Dydžiai nustatomi atsižvelgiant į pareiškėjų skaičių praėjusiais metais, į numatytų lėšų valstybės biudžete dydį ir kitus kriterijus. Darbuotojų darbinių ar socialinių įgūdžių mokymo išlaidoms padengti gali būti skiriama subsidija. Jei mokymai bendro pobūdžio, t.y. gautos žinios gali būti plačiau panaudotos, tai išlaidos gali būti kompensuojamos didesne dalimi (iki 80 proc. išlaidų). Specialių mokymų išlaidos dengiamos mažesne dalimi (iki 45 proc. išlaidų). Konkretūs dydžiai nustatomi anksčiau minėtu būdu. Neįgaliųjų socialinėms įmonėms numatytos papildomos valstybės pagalbos rūšys - subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti (iki 70 proc.), subsidija papildomoms administracinėms ir transporto išlaidoms kompensuoti (iki 70 proc.) bei subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms kompensuoti. Subsidijos papildomoms administracinėms išlaidoms kompensuoti paskirtis – iš dalies dengti socialinės įmonės administracines išlaidas, skirtas sudaryti sąlygas bendrauti su neįgaliaisiais ir perteikti jiems informaciją bei kitus administravimo kaštus, susidarančius dėl to, kad įmonėje dirba neįgalieji. Jeigu socialinė įmonė organizuoja joje dirbančių neįgalių darbuotojų, turinčių sunkią negalią, vežimą į darbą ir iš darbo, šiai įmonei gali būti skiriama subsidija jos transporto kuro išlaidoms kompensuoti. Kadangi I ar II invalidumo grupę arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį turintiems neįgaliems darbuotojams, kuriems nustatytas neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, darbo funkcijoms atlikti būtina asistento (gestų kalbos vertėjo) pagalba, tai šioms išlaidoms kompensuoti skiriama subsidija. Ši subsidija sudaro 40 procentų subsidijos skyrimo mėnesį galiojančio Vyriausybės patvirtinto minimalaus valandinio atlygio dydžio už kiekvieną I invalidumo grupę arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir 20 procentų už kiekvieną II invalidumo grupę turintį neįgalų darbuotoją arba neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis, atsižvelgiant į neįgalaus darbuotojo faktiškai dirbtą laiką. Atsižvelgiant į ES reglamentų, reguliuojančių valstybės pagalbos teikimą įmonėms, reikalavimus, Socialinių įmonių įstatyme nustatyta, kad bendras suteiktos finansinės paramos dydis vienai įmonei per trejus iš eilės einančius metus negali viršyti 51 750 000 litų (15 mln. eurų). Socialinių įmonių gaunamos valstybės pagalbos apskaita vykdoma pagal socialinių įmonių pateiktas ataskaitas apie jų gaunamą valstybės pagalbą iš visų šaltinių. Valstybės pagalbą socialinėms įmonėms teikia teritorinės darbo biržos, vadovaudamosi atskira tvarka, patvirtinta Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-261. Kiekvienu atveju priėmus sprendimą skirti valstybės pagalbą, teritorinė darbo birža ir socialinė įmonė pasirašo sutartį dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos. 2004 gruodžio 15 d. patvirtinta Sutarties dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos tipinė forma. Be aukščiau apžvelgtų valstybės pagalbos rūšių, socialinėms įmonėms papildomai yra numatyta kita valstybės pagalba. Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad socialinėms įmonėms taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 64 straipsnį, iš socialinių įmonių viešieji pirkimai gali būti atliekami supaprastinta tvarka. Tai palengvinama socialinių įmonių teikiamų paslaugų bei produkcijos realizaciją. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnis numato, kad valstybės ir savivaldybių turtas (patalpos) socialinėms įmonėms gali būti suteikiamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis. Išlaidos, kurias socialinės įmonės sutaupo nemokėdamos už nuomojamas patalpas, laikomos realia valstybės pagalba. Kaip socialinės įmonės vykdo savo įsipareigojimus ir kaip naudoja skirtas valstybės pagalbos lėšas, planinius ir neplaninius patikrinimus organizuoja ir atlieka Lietuvos darbo birža ir teritoriniai jos skyriai, vadovaudamiesi socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintu Socialinių įmonių patikrinimų tvarkos aprašu. Socialinių įmonių įstatymo efektyvumas vertinamas vykdant aktyvią šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną. Socialinės įmonės prašomos periodiškai pateikti informaciją apie priimtų tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių, jų atleidimą iš darbo, atleidimo priežastis ir pan. Taip pat renkami duomenys apie socialinėse ir neįgaliųjų socialinėse įmonėse dirbančių tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičių. | 
